Pateikiame paprastą skaičiavimo pavyzdį, kuris nepretenduoja į akademinį darbą, tačiau padės bendrais bruožais išsiaiškinti, kaip galima sutaupyti už šildymą pasitelkus nedidelius ir palyginti nebrangius prietaisus.

Kaip žinoma iš šiluminės technikos kurso, pastato šilumos nuostolių vertė priklauso nuo daugybės parametrų, o vienas iš jų yra atitvarų šilumos perdavimo koeficientas (supaprastinimo sumetimais nagrinėjame tik sienas).

Nesigilinant į detales, šilumos perdavimo koeficientas parodo, kiek energijos patalpa praranda iš 1 kvadratinio metro išorinės sienos, esant tam tikram išorės ir vidaus temperatūrų skirtumui. Atitinkamai ši vertė parodo, kiek energijos reikia išeikvoti, kad patalpoje būtų palaikoma tam tikra temperatūra, t. y. kokia turėtų būti šildymo katilo galia. Kuo mažesnė ši vertė, tuo patalpa yra “šiltesnė”, tuo mažiau reikia katilo galios, tuo mažesnės bus šildymo išlaidos.

Konstrukcijos medžiagos šilumos perdavimo vertė nustatoma projektuojant ir statant patį pastatą. Natūralu, kad kuo šis parametras mažesnis, tuo pastatas yra energetiškai efektyvesnis. Ir net projektavimo etape būtina atlikti visus skaičiavimus, o statybos metu naudoti šiuolaikines medžiagas. Tačiau ką daryti, jei pastatas pastatytas seniai, neatsižvelgiant į šiuolaikinius energinio efektyvumo reikalavimus, ir nėra galimybės rekonstruoti fasado apšiltinimo?

Į pagalbą ateina pirmoji mūsų lygties sudedamoji dalis – patalpos vidaus temperatūros ir lauko temperatūros skirtumas. Remiantis pirmiau pateikta formule, kuo jis mažesnis, tuo mažesni šilumos nuostoliai.

Akivaizdu, kad komforto temperatūra yra 18-22 °C ir nėra didelio noro šalti dėl šilumos taupymo ar naudoti elektrines antklodes ir šildytuvus, kurie vėlgi vartoja elektros energiją. Tačiau būna laikotarpių, kai patalpos vidaus temperatūrą galima sumažinti 3-4 °C nepažeidžiant bendro komforto. Pavyzdžiui, kai visi namo gyventojai yra išvykę į darbą, mokyklą ar atostogauti. Taip pat galima sumažinti temperatūrą kambariuose, kurie šiuo metu nenaudojami, ir pagalbinėse patalpose. Taip pat galima sumažinti temperatūrą keliais laipsniais naktį ir grąžinti ją į normalią prieš pabudimą. Visa tai įmanoma naudojant termostatą.

Įrenkite termostatą, o geriausia kelis, dar geriau – kiekviename kambaryje. Prijunkite juos prie katilo, termoreguliatorių ant radiatorių ar šiltų grindų šukės, užprogramuokite juos taip, kad tam tikrais laiko intervalais keistų temperatūrą, ir viskas paruošta. Galime sutaupyti iki 10-15 proc. šildymo išlaidų.

Tarkime, kad yra 10x10x3 m m mūrinis namas, be išorinio apšiltinimo, sienos storis 0,7 m. Išorinių sienų plotas bus 300 m2. Sienų šilumos perdavimo koeficientas yra 0,8 W/m2-°C. Pavyzdžio lauko temperatūra yra minus 10 °C, vidaus temperatūra – 22 °C.

Pagal pirmiau pateiktą formulę apskaičiuojame šilumos nuostolius: 0,8*300*(22 10)=7680 W. T. y. 22 °C temperatūrai patalpose palaikyti reikia, kad šildymo sistemos katilas atiduotų (sunaudotų) 7,68 kW.dabar sumažinkime temperatūrą patalpose, pavyzdžiui, visiems išėjus į darbą ar mokytis, iki 18 °C. Šilumos nuostoliai: 0,8*300*(18 10)=6720 W.

Fantastiška? Visai ne. Kaip sakoma, nieko asmeniško, tik aritmetika ir šiek tiek fizikos. Galite savo nuožiūra apskaičiuoti patys ir nustatyti, kiek sutaupysite pinigų ir koks bus termostatų įrengimo atsipirkimo laikotarpis.

Žinoma, šis skaičiavimo pavyzdys nėra pats tiksliausias ir negali būti naudojamas projektuojant šildymo sistemą, nes tikroji šilumos nuostolių vertė priklauso nuo daugelio kitų veiksnių. Mes tik pabandėme parodyti, kad termostatų naudojimas yra gana efektyvus.